Šiuolaikinėje Lietuvoje į apyvartą neišleistas 1 tūkst. litųLietuvai atgavus nepriklausomybę, jau 1991 m. buvo sukurtos dviejų didelių nominalų kupiūros: 500 litų banknotas su Vincu Kudirka ir 1 tūkst. litų banknotas su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu, tačiau jie į apyvartą nepateko, nors pinigai yra pagaminti.
„O istorija tokia, projektas buvo užsakytas ir padarytas, bet yra tarptautinė rekomendacija, kad valstybėje stambiausio banknoto nominalas neturi viršyti pusės vidutinės algos, matyt, tam, kad dauguma žmonių galėtų tokį pinigą pačiupinėti, gauti su atlyginimu. O jeigu alga nesiekia tiek, žmogus niekada tokio pinigo negaus, ypač, kai atlyginimą išmoka du kartus į mėnesį su avansu. Šio principo laikantis, tokių nominalų banknotus įvesti į apyvartą buvo per anksti, tad jie buvo laikomi laukiant kada padidės vidutinė alga. Ir kai vidutinė alga pasiekė 500 Lt, paaiškėjo, kad tie pinigai paseno moraliai – jų apsaugos priemonės neatitiko dėl naujų technologijų išaugusių reikalavimų: jau atsirado hologramos, siūleliai, kita popieriaus sudėtis, todėl buvo nutarta sukurti naujo pavyzdžio 500 litų banknotą, o 1 tūkst. litų nominalo iš viso atsisakyta, nes jau artėjo euras“, - pasakoja S. Sajauskas.
Pasak jo, kai bus įvestas euras ir litai išimti iš apyvartos, jų galės įsigyti kolekcininkai, o likę nenupirkti pinigai bus sunaikinti.
Šaltinis:
www.delfi.lt