Kolekcionavimo forumas - monetos, banknotai, pašto ženklai ir kt.

Radau parduodama...

Ohoho, tokio nerealaus penketuko dar nebuvau matęs

Apacioje nurodziau vietos pagal kurias iskart galima atskirti...

5 rubliai tai gal ne falsifikatas, o parodija ? 10 nors ir ne toks rūstus Nikolajus, bet reikėtų ieškot ne skirtumų, o panašumų.

Pakliuvo man i rankas, stai toks falsifikatas.Manau jis buvo skirtas,kaip asiskaitymo priemone.Paauksavimas dar vietomis yra islikes.
Svoris 9,02gr..gerokai mazesnis,nei originalo.

Ganėtinai įdomu matyti padirbtą penkioliktuką

Sveiki, teko girdeti, kad auksines carines rusijos monetos buvo padirbinejamos ne tik dabar, bet ir tais laikais... tik kopijos taip pat buvo gaminamos is aukso, nes problema buvo tame, kad kaip valiuta auksu atsiskaityt ar tai nebuvo galima ar paprasciausiai neapsimokejo todel is jo buvo gaminami netikri rubliai... gal kas yra apie tai girdejas ir galetu pasakyti kaip galima atskirti tokias monetas nuo originalo?

va cia biski info viewtopic.php?f=34&t=1906 kaskurtai dar kolega severin-20 patalpines nuotraukos bet kolkas ju neatrandu

Exes rašė:Sveiki, teko girdeti, kad auksines carines rusijos monetos buvo padirbinejamos ne tik dabar, bet ir tais laikais... tik kopijos taip pat buvo gaminamos is aukso, nes problema buvo tame, kad kaip valiuta auksu atsiskaityt ar tai nebuvo galima ar paprasciausiai neapsimokejo todel is jo buvo gaminami netikri rubliai... gal kas yra apie tai girdejas ir galetu pasakyti kaip galima atskirti tokias monetas nuo originalo?

Beveik tuo pačiu metu, su pirmųjų monetų atsiradimų, atsirado ir jų klastotes, tai yra padirbtos monetos (falsifikatai). Visais laikais ir prie visų vyriausybių buvo žmonės, kurie bandė uždirbti monetų padirbinėjimų.
Rusijoje, visoje pinigų apyvartos istorijoje, taip pat aktyviai klesti klastojimas. Plačiai žinoma klastotojų gauja iš Sankt Peterburgo, kuri 20 amžiaus pradžioje kalė padirbtus aukso červoncus arti pačios kalyklos pastato.
Tačiau tarp padirbinėtojų populiariausiu užsiėmimu buvo auksinių monetų padirbinėjimas. Šio reiškinio priežastys yra gana aiški - auksas visada ir visur buvo vertinamas labai aukštai. Paprastai machinacijas su auksinėmis monetomis sieke sumažinti jų svorį. Apart kaldinimo neoriginaliais ar originaliais štempeliais, buvo ir talentingi aferistai, kurie supjaustydavo monetą išilgai per gurtą į dvi dalis nepažeidžiant paviršių, šalindavo dalį aukso, o atsiradusia ertmė pripildydavo netauriųjų metalų lydinių. Vėliau abi pusės monetos tvarkingai sujungdavo. Net ekspertai negalėjo nustatyti falsifikato pagal išorinę išvaizdą. Vienintelis dalykas, kuris išduodavo falsifikatą - svorio nesutapimas su autentiškų monetų svorių, nes aukso santykinis svoris buvo didesnis už bet kokio įdėto sukčiais lydinio, vietoj pašalinto aukso.
Taigi, kaip nustatyti padirbtą monetą nebūdamas profesionalų?
Pagrindiniai ypatumai/principai, kad atskirti padirbtas nuo autentiškų monetų:
- monetos svoris, klastočių jis visada mažesnis;
- monetos išoriniai parametrai, kaip diametras ir storis;
- gurto išpildimas, atitinkamumas visu užrašu;
- gurto krašto buvimas, charakterizuojantis monetos gamybos būdą;
- monetos išvaizdos atitinkamumas originaliems štempeliams;
- charakterinis garsas krentančios monetos, originalios leidžia aukšto dažnio garsą, o falsifikatai buką;
- atlaikyti degančio degtuko testą, pastačius monetą ant gurto jinai turi stovėti ir net letai priartėjus atviros degančio degtuko liepsnos, o falsifikatas grius, dėl skirtingu plėtimo koeficientu aukso ir lydinio.
Neatitiktis nors vieno požymio turi sukelti didelį įtarimą, ir vis tiek prieš monetos įsigijimo patartina gauti konsultaciją iš, kaip minimumas, patyrusio numizmato, o dar geriau iš profesionalo.