Kolekcionavimo forumas - monetos, banknotai, pašto ženklai ir kt.

Paveikslo, kuris žiniasklaidoje buvo pakrikštytas „ne silpnų nervų žmonėms“, centre vaizduojami iš žmonių kūnų pastatyti milžiniški rūmai, simbolizuojantys Valstybę – tai mūsų istorija, sudėta iš ją kūrusių žmonių gyvenimų. Šalia rūmų parimęs žaizdotas, pūliais aptekęs Rūpintojėlis Š. Saukos veidu. Po jo kojomis – šią Valstybę kūrę nuogai išrengti paprasti ir vienaip ar kitaip Lietuvai nusipelnę įvairių epochų bei laikmečių visuomenės veikėjai: rašytoja Žemaitė, poetas Julius Janonis, dainininkas Virgilijus Noreika, poetas Bernardas Brazdžionis, prezidentai Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius, kompozitorius Juozas Naujalis, istorikas Simonas Daukantas, filosofas Vydūnas, dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, poetė Salomėja Nėris, kalbininkas Jonas Jablonskis, daktaras Jonas Basanavičius, kunigas ir poetas Maironis, rašytojai Vaižgantas ir Balys Sruoga, poetas Paulius Širvys, kardinolas Vincentas Sladkevičius ir daugybė kitų. Šią sceną kairiame paveikslo kamputyje stebi susimąsčiusi mergaitė ryškia suknele – Lietuvos ateitis.

Dail. Š. Sauka. Ofsetas. Kreidinis popierius.
Nr. 787.
Tiražas: 0,015. Spausdino "Vaba Maa". Estija.

2013 m. kovo 13 d. išrinktas popiežius Pranciškus (tikrasis vardas – Jorge Mario Bergoglio) yra vienas svarbiausių pasaulio lyderių ir moralinis autoritetas milijonams tikinčiųjų. Už vilties ir padrąsinimo žinią Europai, indėlį siekiant globalios taikos, skleidžiamas gailestingumo, tolerancijos ir solidarumo vertybes 2016 m. jam įteiktas vienas garbingiausių pasaulyje – Karolio Didžiojo apdovanojimas.

Tai trečia lietuviška pašto ženklų laida su popiežiumi, nes iki šiol buvo sukurtos dvi pašto ženklų laidos popiežiui Jonui Pauliui II: pirmą kartą – 1993 m. jo vizito metu, antrą kartą – 2011 m. jį paskelbus palaimintuoju. 1993 m. buvo išleisti 4 šio pašto ženklo variantai – su Kryžių kalno, Aušros vartų, Šiluvos bažnyčios ir Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios fragmentais; 2011 m. pašto ženkle buvo vaizduojamas popiežius Jonas Paulius II ir piligrimų kelio pirmasis objektas – Vilniaus arkikatedra.

Dail. A. Ratkevičienė. Ofsetas. Kreidinis popierius.
Nr. 788.
Tiražas: 0,040. Spausdino "Vaba Maa". Estija.

Ne tik Lietuvos valstybė, bet ir svarbiausios valstybingumą garantuojančios institucijos šiemet švenčia solidžią sukaktį – 100 veiklos metų. Šiai progai paminėti į apyvartą išleidžiamas pašto ženklų blokas „Moderniosios Lietuvos institucijoms 100 metų“: bloke – 4 pašto ženklai po 0,85 Eur, skirti Lietuvos kariuomenei, Lietuvos diplomatijai, Lietuvos teismams ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Netikėtas ir įdomus pašto ženklų bloko dizainas, kurį sukūrė menininkė Roma Auškalnytė: pašto ženkle, skirtame Lietuvos kariuomenei, vaizduojami 1918-1940 m. mūsų kariuomenės šarvuočiai ir tanketės; Lietuvos diplomatijai – pirmasis Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Jurgis Šaulys, itin prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo; Lietuvos teismams skirtame pašto ženkle pavaizduota Elena Jackevičiūtė – pirmoji moteris teisėja nepriklausomoje Lietuvoje; Lietuvos Respublikos Vyriausybei skirtame pašto ženkle – istorinė pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės, susirinkusios ministro pirmininko Augustino Voldemaro kabinete, nuotrauka.

Nr. 789.
Dail. R. Auškalnytė.
Tiražas: 15 000 vnt. Spausdino Vaba Maa (Estija).

1918 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniuose dėsniuose buvo suteikta ir įtvirtinta balsavimo teisė moterims. Šis istorinis faktas liudija, kad atkurtai Lietuvos valstybei buvo svarbūs moterų ir vyrų lygybės nuostatomis grindžiami demokratijos principai, kurie neprarado savo aktualumo ir mūsų dienomis. 100-jų Lietuvos valstybės atkūrimo metinių minėjimas, nepažymint šios svarbios sukakties, netektų reikšmingo prasminio akcento, kuris atskleidžia gilias demokratines mūsų valstybės tradicijas. Kadangi už moterų balsavimo teisę kovojo ne viena, o daugelis Lietuvos moterų, pagalvojome, kad būtų neteisinga išskirti kurią nors vieną kovotoją už moterų teises ir jos portretą atvaizduoti pašto ženkle. Taip ant jo atsirado visiems suprantamas simbolis, atspindintis moterų balsavimo teisių Lietuvoje šimtmečio idėją“, – sako Lygių galimybių plėtros centro direktorė Virginija Aleksejūnė.
Nors lygiavertiškai su vyrais prisidėti prie valstybės valdymo Lietuvos moterys gali jau šimtmetį, kelias iki šios pergalės nebuvo lengvas. Pirmasis organizuotas moterų, kovojančių už lygias teises bei galimybę balsuoti (sufražisčių), judėjimas dėl rinkimų teisės prasidėjo 1905 m., kai Vilniuje buvo įkurtas Lietuvos moterų susivienijimas moterų teisėms ginti – kovoti dėl moterų rinkimų teisės ir galimybės dalyvauti nepriklausomos valstybės atkūrime. Tik po 13 metų – 1918 m. lapkričio 2 d. – moterims buvo suteikta balsavimo teisė, kuri buvo įtraukta ir į laikinąją Konstituciją.
Už moterų teises Lietuvoje kovojo ir iš istorijos žinomos moterys – rašytoja, publicistė, visuomenės bei politinė veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, pedagogė, politinė bei visuomenės veikėja Ona Mašiotienė ir knygnešė, spaudos darbuotoja, visuomenės veikėja, pirmoji moteris masonė Lietuvoje Felicija Bortkevičienė.

Nr. 790.
Dail. J. Dadonas.
Tiražas: 40 000 vnt. Spausdino Vaba Maa (Estija).

Nr. 791-792.
Dail. P. Jančytė.
Tiražas: 200 000 vnt, 100 000 vnt. Spausdino Vaba Maa (Estija).

Kuo toliau, tuo baisiau.

Kaip rašoma specializuotame „Lietuvos pašto ženklų kataloge“, naktį iš gruodžio 25-osios į 26-ąją Vilniuje, Martyno Kuktos spaustuvėje, kur įprastai buvo spausdinami plakatai ir įstaigų blankai, paskubomis buvo sukurta pirmoji Vilniaus pašto ženklų laida. Ženklo rėmeliui buvo pritaikyta raidė „o“, o pritrūkus rinkykloje „ų“ raidės, panaudota apversta „h“ bei apversta prancūziška „ń“. Šriftas buvo toks apdaužytas, kad kiekvienas pašto ženklas gavosi skirtingas, tačiau tai išėjo į naudą – pasirodo, tokia primityvi gamyba yra geriausia apsauga nuo ženklų padirbinėtojų ir suteikia ženklui papildomos vertės.
Tuo metu didžiąją tiražo dalį išpirko vokiečių kariai, kurie siuntė laiškus namo artimiesiems, bei aukso gyslą užuodę pašto ženklų prekeiviai vokiečiai. Jau po keliolikos metų šie ženklai tapo retenybe ir buvo pradėti klastoti. Žinomi keli klastočių tipai, tačiau juos nesunku atskirti pagal naudotą popierių ir šriftą – atkartoti dėl naudotų kuklių priemonių atsiradusių spaudos netikslumų nebuvo įmanoma. Ši pirmoji Vilniaus serija buvo pardavinėjama Vilniaus ir Gardino paštuose.
Dabar kolekcionieriai šią seriją stengiasi rinkti pagal pašto ženklo pozicijas lape: atspausdinus 250 pirmojo „10 skatikų“ pašto ženklo lapų, buvo pakeisti tik nominalo skaitmenys ir atspausdintas antrojo – „15 skatikų“ pašto ženklo tiražas.
1918 metais gruodžio 31 d. buvo išleista antroji Vilniaus laida. Šiai serijai buvo panaudotos tos pačios spausdinimo plokštės ir mašinos, tik skaitmenys buvo pakeisti storesniais ir atsirado nauji nominalai – „20 skatikų“, „40 skatikų“ ir „50 skatikų“. 1919 m. sausio 29 d., Lenkijai okupavus Vilnių, pasirodė pirmoji šio ženklo Kauno laida. Su ja atsirado ir „30 skatikų“ nominalas, o vėliau – ant balto popieriaus švaresniu šriftu atspausdintos „40 skatikų“ ir „50 skatikų“ pašto ženklų klastotės, nes oficialiai tokių nominalų šioje serijoje nebuvo.
Vėliau sekė antroji ir trečioji Kauno laidos, dar vėliau – nauja standartinių ir pirmoji spalvotų Lietuvos pašto ženklų laida, spausdinta Berlyne.
Nr. 793.
Dail. T. Dragūnas.
Tiražas: 30 000 vnt. Spausdino Vaba Maa spaustuvė (Estija).

Ačiū rsz, įdomu buvo paskaityti

A7 rašė:Ačiū rsz, įdomu buvo paskaityti

Čia Lietuvos pašto, aš tik patalpinau čia.

Dail. T. Dragūnas.
Tiražas: po 600 000 vnt. Spausdino Vaba Maa (Estija).