Teisybės dėlei - konkrečiai Lietuvos monetų atsiradimu nesidomiu; domiuosi pinigų istorija bendrai. Iš jos galim matyti, kad pinigų sistemos turi gan panašią raidą ir panašius tą raidą skatinančius ar nukreipiančius veiksnius.
Dėl "tarptautinės prekybos" - nepamirškim, kad kalbam apie laikotarpį, kai "tautų" nelabai buvo, o ir "valstybės" buvo labai margos. Tai ta prekyba labiau "tarpmiestinė", nei tarptautinė.
Sidabras kaip toks nebūtinai yra tokia jau "visiems priimtina forma", nes ne visose vietovėse yra iš kur jo paimti. Juo labiau tai pasakytina apie auksą ar dar egzotiškesnes medžiagas (iš kurių, beje, graikai ir kalė pačias pirmąsias monetas).
"Visiems priimtina forma" pradžioje yra MAISTAS, nes visiems labai aišku, ką su juo daryti ir kodėl jis vertingas. Taip, turi jis visokius trūkumus - nepatogus transportuoti, sunkiau skaičiuojamas ir ribotai išsaugomas nuo sugedimo - bet užtai vertingumo klausimo nėra. Kuo vertingas sidabras žmogui, kuris jį mato pirmą kartą? Na, tai čia buvo ta natūrinė prekyba.
Atkreipiu dėmesį, kad ta (pusiau) natūrinė prekyba šalia monetų ir netgi banknotų išliko labai ilgai (Anglijoje - iki pat XIX amžiaus). Priežastis labai paprasta - kokį ten nori mokestį sugalvok, bet iš kur konkrečiai pagrindinis mokesčių mokėtojas - valstietis - paims to sidabro? Gaus turguje už savo karves? IŠ KO? Kito tokio pačio valstiečio? Taip, didesnių atstumų (čia vietoj "tarptautinės") prekyboje ožkomis atsiskaityti biškį problematiška, bet ir ji didžiąją dalimi vyko natūra - atvežiau tau kailių, iš tavęs pasiėmiau druskos ir pan. Didžioji dalis mokesčių (ir "pinigų") sukosi natūra. Kad nereikėtų visur ožkų tampytis, buvo sugalvotos visokios apskaitos sistemos (pvz., apskaitos pagaliukai - "tally sticks"), bet jos vis tiek buvo "dengtos" natūra.
Aišku, metalai ir, vėliau, monetos, būtų patogiau. Patogiau NAUDOTI, bet nelabai patogu gauti. Tarkim, esu aš valdovas krašto, kuriame NĖRA sidabro anei aukso. Ką man tada daryt. Siųst prekes į kitą kraštą, kuriame to sidabro ir aukso yra? Saugot mokesčius grūdais ir karvėm, aišku, nepatogu. Bet siųsti tuos grūdus iškeitimui į sidabrą kokius 200 km irgi nėra patogu. Na ir pridėsim patį monetų kalimo nepatogumą.
Tai gan palaipsniui atėjo tie metalai ir monetos. Pirmiausia pajūriuose su didesnių atstumų prekyba beigi didesnėse valstybėse. Taip, kai turi tų metalų po ranka, tai gan greitai pamatai jų privalumus lyginant su ožkom. Bet toli gražu ne visi po ranka turėjo. Net nežinau, kaip mūsų regione sidabro kasyklos išsidėstę
Tiesą sakant, plačiau monetos į pinigų apyvartą įėjo tik tada, kai 1) atsidaro didesnės ir stabilesnės valstybės, kurių valdovas galėjo pasakyti, kad šitoks vat variokas (bronziokas ar pan.) yra pinigai ir tas jo pasakymas galiojo ne pusę metų ir 2) europiečiai užsivežė aukso ir sidabro iš naujojo pasaulio ir tų monetų jau buvo iš ko kalti dideliais kiekiais.
Iki to laiko - puodynę monetų, kaip patogiai saugomo, lengvai skaičiuojamo ir negendančio turto turėti smagu, bet didžiąją dalį mokesčių vis tiek renki ožkomis ir grūdais, nes valstiečiai neturi kuo kitu mokėti. Pasitaikius progai keitiesi tas ožkas į sidabrą, bet tas keitimas turi savo kainą, todėl, turėdamas galimybę, savo kariaunai, ginklų kalviams bei pilių mūrininkams tomis pačiomis ožkomis beigi grūdais ir moki.
dc rašė:Gelvis - labai keista tamstos argumentacija - lyginant kelių tūkstantmečių skirtumo istorijos įvykius. O visur, ir tame pačiame Egipte monetos (prieš jas - standartizuotai susverti aukso/sidabro/bronzos gabalai) atsirado įsibėgėjus tarptautinei prekybai.
Labai jau atsainus argumentas "pjaustė nesukdami galvos". Kuo tokį teiginį pagrįstumėt? Nesu tų kultūrų ekspertas,bet įtariu (tik įtariu), kad visuomenės struktūros nebuvo labai imlios tarptautinei prekybai.
Piniginė sistema formuojasi vykstant prekybai, o pinigų forma yra kintanti. Iš natūrinės ji perėjo į patogią visiems formą - sidabrą ar kitus tauriuosius metalus. Dar vėliau į monetas, kurios be visa ko labai tiko ir politinei propagandai.
Kontraargumentas tamstos teiginiui, kad sidabrinės mokestis niekaip negalėjo lemt monetų atsiradimo: Graikai (taigi daugiau nei keli tūkstantmečiai atgal) smulkai prekybai naudojo bronzos monetas, stambesnei ir tarptautinei prekybai - sidabrines. tetradrahmos, kurių iš Atėnų klestėjimo laikų liko ypač daug ir jie puiios būklės. O visa tai tėdėl, kad tetradrahma buvo pernelyg brangi, jomis dažniausiai finansuodavo stambius projektus ar karų finansavimą.Taigi kasdieninėje apyvartoje jų buvo itin mažai. Tad ar logišką mažą mokestį, siekusiu apie 6 grašius atsikirsti iš didelio sidabro lydinio. Juk reikėtu persverti, tada dar kapoti. Sidabro nuostoliai - garantuoti. Kadangi mokestį mokėjo visi, tai ar tikrai visi mokesčių mokėtojai turėjo sidabro gabalus po 100-200g laikomus tiesiog namie, kai vos vieną tokį praradus prarastum itin dideles santaupas/kapitalą?
Papildomai - kiek tie tasmstos grūdai ir kailiai laikys vertę? Tokia mokesčių surinkimo forma yra grynas nuostolis. O sidabrinę įvedė būten karui finansuoti. Be abejo, neteko niekur skaityti kaip tai buvo renkama, gal ir buvo alternatyvi0s mokėjimo formos. Jei turit šaltinių - pasidalinkite.
Nepamirškime fakto, kad pirmąją tirkai efektyvią mokesčių sistemą sukūrė būtent katalikų bažnyčią, vėliau ją kopijavo daugelis ano meto valdovų.
Tiek minčių apie pačią pinigų sistemą.
Dėl krikščionybės - pritariu tamstai, ji neatrodo labai logiškas motyvas rišti monetų kalimą prie to fakto. Ypač žinant, kad jau Kęstutis turėjo bent tris progas krikštytis. Jogaila susuko uodegą, pats sukėlęs pilietinį karą, po kurio mūsų kraštas pradėjo vis labiau gauti lenkiškos įtakos.
Taigi - yra gteiginių su kuriais sutinku, bet toli gražu ne viskas ir jūsų argumentacijoj blizga
Bet mielai priimsiu kitus jūsų argumentus, nes skirtingi požiūrau skatina giliau domėtis tema.
Gelvis - kokių minčių turit dėl pirmųjų mūsų monetų kalimo?