Gallija rašė:Jokio nuosmukio nei jau, nei ateityje.
Dabar nėra reikalo rinktis klubuose, yra labai daug specializuotų puslapių, kurie suteikia kuo puikiausią informaciją, suteikia galimybes keistis, dabar bet kuriam LT mieste prieinama info apie monetas, paštas atgabena monetas iš bet kurio pasaulio krašto. Nereikia laukti ar koks geras kolekcionierius ateis, pasidalins žiniom ar ne. Jeigu ankščiai būreliai ir klubai buvo tik didmiesčiuose, dabar geografija smarkiai paplitusi. Kitas dalykas, kad šeštadienį į klubą atėję žmonės lengvai suskaičiuojami, tuo tarpu, kiek žmonių sėdi internete ir ieško, randa, gauna, siunčia monetas - niekas nežino. Jau buvo išsakyta mintis, kad EUR monetom susidomėjimas tikrai didelis, pritarčiau, bet tai galėtų komentuoti platintojai.
Žiūrint ką Jūs renkate, nes tada tikrai nėra reikalo rinktis klube
Neįsižeiskite, bet nesutinku.
Žmonės susirenka ne tik dėl to, kad nupirkti, parduoti, apsikeisti, bet ir elementariai pabendrauti, susipažinti. Labai jau sureikšminate internetą. Gal žmonės išvis neturėtų išeidinėti iš namų? Pasidomėtumėte kokie JAV, UK, Vokietijoje būna suvažiavimai, coin fares ir t.t. Kiek dealerių atvažiuoja savo verslus promotinti.
Plius yra kategorija daiktų, kurie niekada nepasirodys internete. Gal tokioje Ukrainoje ar Latvijoje, kur visiškas paradoksas su įstatymais. Išstatykite kokiame pardavimų portale lietuviškus ilguosius. Pažiūrėsime kuo baigsis.. Daiktų kolekcijai reikia ieškoti visur. Niekada nežinai kas kur išplauks. Aišku, Norfos turgelyje niekas antikinių monetų nepardavinės.. Nors ką ten gali žinoti
Bendravimas yra jėga ir to reikia kuo daugiau. Reikia kuo daugiau jaunimo į tai įtraukti. Patarti, pamokinti, padėti. Todėl man niekada negaila patarti kokiu klausimu, jei galiu. O kartais gal ir parduoti pigiau, kad neužgestų žmogaus susidomėjimas.
Teisingai SvSv, pastebėjo: ''viskas turi pradžią ir pabaigą, tik vieno pabaiga tėra kažko kito pradžia...''. Atitinkami procesai persigrupavo: kai kas išvažiavo/atvažiavo, pardavimų/pirkimų kryptis pakeitė, daugiau žmonių keliauja, pasaulėžiūra prasiplečia. Vien kiek emigrantai privežė visko iš visokių carbootų, aukcionų ir pan. Galu gale jaunimas kitoks. Globaliau mąstantis. Pažiūrėkite į sėkmingus kolekcininkus. Nei vienas neapsiriboja bendravimu Lietuvoje. Pasaulis yra viena didelė rinka.
Atvirkščiai, dabar didesnis susidomėjimas monetomis, antikvariatu. Prieš 15-20metų Kalvarijų turguje saujomis galėjai prisipirkti visokių monetų už adekvačias kainas. Dabar puikus metas viską paleisti į rinką, kas jau tau nereikalinga (ko gero, nemažai kas tai daro). Ką aš ir padariau. Pradėjau rinkti kitomis kryptimis. Plius mano kolekcionavimas labiau paremtas finansiniais išskaičiavimais. O kai kas niekada neatsipirks dėl sentimentalios vertės.
Taip, kad kiek žmonių, tiek ir nuomonių. Aš savaip manau, kiti kitaip. Nereikia su manimi sutikti.
Reikia nepamiršti, kad vaikai ne visada seka tėvų pėdsakais. Kaip ir kolekcionavime. Jie neprivalo to daryti, nes yra individuali asmenybė (tu gali juos išmokinti, padėti, patarti, pasistengti perduoti savas vertybes, bet jie patys nusprendžia kas yra svarbu gyvenime. Jie gyvena kitokį gyvenimą nei mes. Jų aplinka kitokia nei mūsų buvus). Daugumai reikėtų padirbėti kokiame lombarde ar antikvariato parduotuvėje. Ypatingai vakarų pasaulyje tėvų, senelių relikvijos keliauja į aukcionus ir supirktuves. Pas juos normalu pardavinėti tėvų, senelių daiktus. Man asmeniškai, net tokia mintis nekiltų, bet niekada nepraleisčiau progos pirkti. Galima diskutuoti iki begalybės. Aš asmeniškai dėsiu visas pastangas, kad mano vaikai domėtųsi kasinėjimais, kolekcionavimu ir tuo pačiu gerbsiu jų nenorą tuo užsiimti. Esmė yra išauginti dorus ir laimingus žmones, o ne savo svajones įgyvendinti kitų gyvenime.