Kolekcionavimo forumas - monetos, banknotai, pašto ženklai ir kt.

Gallija rašė:

88 rašė:As pats esu susijes su vienu muziejumi,tai kolekciju patekimas i tuos muzieju fondus,tikrai butu ne pats blogiausias variantas.Tik as manau,kad joks muziejus tos kolekcijos geriau neissaugos,nei kolekcininkas kuris ja rinko,saugojo tarkim visa gyvenima.Tik problema ta,kad tu ja galesi disponuoti,tik tam tikra laiko tarpa.Idealiausia,kai kazkas is artimu zmoniu susidomi kolekcionavimu ir palaipsniui kolekcija periima,toliau tesia jos rinkima,o neisparceliuoja pusvelciui.Bet matant dabartine situacija,tai butu sunkiai igyvendinamas variantas.

Ar sutiktumetė atiduoti savo kolekciją jaunam, perspektyviam kolekcionieriui, kuris pratęstų Jūsų tradicijas, jeigu šeimoje niekas nesidomi?
Klausimas pasvarstymui, diskusijai (be jokių užuominų, jokiu būdu tai ne prašymas atiduoti man kolekciją). Klausimas skirtas ne tik Jums, bet visiems kolekcionieriams. Tiesiog užstrigo kažkoks filmas, kuriame kolekcija buvo atiduota pusvelčiui ir išardyta, nes nebuvo kam ją prižiūrėti šeimoje.

Kad kas pratestu mano kolekcijonavimo tradicijas(tema) ..jei kada kas ir atsirastu,tai abejoju ar sugebetu mane itikinti Antra nekazinkokia ta mano kolekcija ir pati tema,kad reiktu ja pratesinet(nepratesi to ko jau nera)o visos kitos mane praktiskai nedomina.

Gyvenimo proza: viskas turi pradžią ir pabaigą, tik vieno pabaiga tėra kažko kito pradžia... O dėl tęstinumo: senas kolekcionierius rašo testamentą "...dar būdamas sveiko proto ir visapusiškai pajėgus, savo kolekciją išpardavinėjau, o pinigus išleidau...."

Gallija rašė:Jokio nuosmukio nei jau, nei ateityje.
Dabar nėra reikalo rinktis klubuose, yra labai daug specializuotų puslapių, kurie suteikia kuo puikiausią informaciją, suteikia galimybes keistis, dabar bet kuriam LT mieste prieinama info apie monetas, paštas atgabena monetas iš bet kurio pasaulio krašto. Nereikia laukti ar koks geras kolekcionierius ateis, pasidalins žiniom ar ne. Jeigu ankščiai būreliai ir klubai buvo tik didmiesčiuose, dabar geografija smarkiai paplitusi. Kitas dalykas, kad šeštadienį į klubą atėję žmonės lengvai suskaičiuojami, tuo tarpu, kiek žmonių sėdi internete ir ieško, randa, gauna, siunčia monetas - niekas nežino. Jau buvo išsakyta mintis, kad EUR monetom susidomėjimas tikrai didelis, pritarčiau, bet tai galėtų komentuoti platintojai.

Žiūrint ką Jūs renkate, nes tada tikrai nėra reikalo rinktis klube Neįsižeiskite, bet nesutinku.
Žmonės susirenka ne tik dėl to, kad nupirkti, parduoti, apsikeisti, bet ir elementariai pabendrauti, susipažinti. Labai jau sureikšminate internetą. Gal žmonės išvis neturėtų išeidinėti iš namų? Pasidomėtumėte kokie JAV, UK, Vokietijoje būna suvažiavimai, coin fares ir t.t. Kiek dealerių atvažiuoja savo verslus promotinti.
Plius yra kategorija daiktų, kurie niekada nepasirodys internete. Gal tokioje Ukrainoje ar Latvijoje, kur visiškas paradoksas su įstatymais. Išstatykite kokiame pardavimų portale lietuviškus ilguosius. Pažiūrėsime kuo baigsis.. Daiktų kolekcijai reikia ieškoti visur. Niekada nežinai kas kur išplauks. Aišku, Norfos turgelyje niekas antikinių monetų nepardavinės.. Nors ką ten gali žinoti Bendravimas yra jėga ir to reikia kuo daugiau. Reikia kuo daugiau jaunimo į tai įtraukti. Patarti, pamokinti, padėti. Todėl man niekada negaila patarti kokiu klausimu, jei galiu. O kartais gal ir parduoti pigiau, kad neužgestų žmogaus susidomėjimas.

Teisingai SvSv, pastebėjo: ''viskas turi pradžią ir pabaigą, tik vieno pabaiga tėra kažko kito pradžia...''. Atitinkami procesai persigrupavo: kai kas išvažiavo/atvažiavo, pardavimų/pirkimų kryptis pakeitė, daugiau žmonių keliauja, pasaulėžiūra prasiplečia. Vien kiek emigrantai privežė visko iš visokių carbootų, aukcionų ir pan. Galu gale jaunimas kitoks. Globaliau mąstantis. Pažiūrėkite į sėkmingus kolekcininkus. Nei vienas neapsiriboja bendravimu Lietuvoje. Pasaulis yra viena didelė rinka.
Atvirkščiai, dabar didesnis susidomėjimas monetomis, antikvariatu. Prieš 15-20metų Kalvarijų turguje saujomis galėjai prisipirkti visokių monetų už adekvačias kainas. Dabar puikus metas viską paleisti į rinką, kas jau tau nereikalinga (ko gero, nemažai kas tai daro). Ką aš ir padariau. Pradėjau rinkti kitomis kryptimis. Plius mano kolekcionavimas labiau paremtas finansiniais išskaičiavimais. O kai kas niekada neatsipirks dėl sentimentalios vertės.
Taip, kad kiek žmonių, tiek ir nuomonių. Aš savaip manau, kiti kitaip. Nereikia su manimi sutikti.

Reikia nepamiršti, kad vaikai ne visada seka tėvų pėdsakais. Kaip ir kolekcionavime. Jie neprivalo to daryti, nes yra individuali asmenybė (tu gali juos išmokinti, padėti, patarti, pasistengti perduoti savas vertybes, bet jie patys nusprendžia kas yra svarbu gyvenime. Jie gyvena kitokį gyvenimą nei mes. Jų aplinka kitokia nei mūsų buvus). Daugumai reikėtų padirbėti kokiame lombarde ar antikvariato parduotuvėje. Ypatingai vakarų pasaulyje tėvų, senelių relikvijos keliauja į aukcionus ir supirktuves. Pas juos normalu pardavinėti tėvų, senelių daiktus. Man asmeniškai, net tokia mintis nekiltų, bet niekada nepraleisčiau progos pirkti. Galima diskutuoti iki begalybės. Aš asmeniškai dėsiu visas pastangas, kad mano vaikai domėtųsi kasinėjimais, kolekcionavimu ir tuo pačiu gerbsiu jų nenorą tuo užsiimti. Esmė yra išauginti dorus ir laimingus žmones, o ne savo svajones įgyvendinti kitų gyvenime.

kortesas rašė:Išstatykite kokiame pardavimų portale lietuviškus ilguosius. Pažiūrėsime kuo baigsis..

Gal galima placiau?....

Greenas rašė:

kortesas rašė:Išstatykite kokiame pardavimų portale lietuviškus ilguosius. Pažiūrėsime kuo baigsis..

Gal galima placiau?....

Plačiau apie ką? Kad Lietuvoje draudžiama prekiauti archeologiniais radiniais?

Manau,kad niekas tiek nepadaro zalos kolekcionavimui kaip klastotes..ir tai liecia visas sritis. Su naujomis technologijomis ateina ir klastotes,neretai kokybiskesnes uz originalus. Ne viename forume teko skaityti nusivylusiu kolekcionieriu pamastymus,kad gal jau reikia sakyti "stop".

As pastebiu toki dalyka kad kuo toliau technologijos vystosi tuo daugiau retu ir senu kolekciniu daiktu atsiranda. Dar geresnes kokybes "islaikyti" ir "issaugoti". Zodziu klastotes klesti.
I klubus nueiti smagu bet sunkiai pavyksta ypac vasara. Kontaktai yra betkada galima susitikt ir apsikeist ar pakalbet.
Stop nebus niekada.

Turiu prastą patirtį klube. Nesiskundžiu, yra taip, kaip yra.

Tiesiog kaip sutinkate naujokus: kviečiate nusipirkti istorinę monetą, bet į klausimą "Kiek kainuoja", atsakote: "Brangiai".
Norėjau kelių monetų, pasidomėjau internete ir prie progos pasidomėjau kainom klube. Kainos tos pačios, bet internete perku su garantija, matau, kad pardavėjai turi ilgametę patirtį, žinau, kad galiu grąžinti nekokybišką monetą, tuo tarpu klube matau pardavėją pirmą kartą, gal jis čia daugiau ir nebepasirodys, kur aš jo paskui ieškosiu. Tai kur aš pirksiu?

Ilgieji nedomina, bet tokio lygio monetų tikrai nepirkčiau iš pirmą kartą matyto žmogaus.

Pamažu priėjome prie skaudaus klausimo, falsifikatai. Netikiu, kad jų nėra klube ...
Geriasuias būdas nuo jų apsisaugot - nepirkti turguose iš nepažįstamų žmonių, nes žinių atskirti falsifikatus nėra, tik intuicija porą kartų pasakė: padėk atgal...


Nu neturiu argumentų už klubą

gdrsb rašė:Ne, kolekcionavimas nemiršta. Gal tik persigrupuoja. Pvz., manau,jog filatelistų ženkliai sumažėjo, kai paštai pradėjo nenaudoti popierinių pašto ženklų, atsirado privačios firmos, sėkmingai konkuruojančios su valstybiniu paštu ir pašto ženklų nenaudojančios, o ir paprastus laiškus išstūmė emailas. O gerai žinau, kur padidėjo kolekcionierių skaičius. Pažiūrėkit, kiek renka apyvartinius eurus..... arba LDK monetos.Prieš metus parašėm ir išleidom 1495-1529 m. lietuviškų pusgrašių katalogą. Nuo išleidimo jau šių knygų nupirkta 200 egz. (kaip Lietuvai,tai tikrai nemažai), o retesnio pusgrašio jau nebegausi už 5-10 eur., kaip anksčiau....nors pačių dažniausių monetų kainos gal net sumažėjo, retesnių paaugo 3-5 kartus, jei ne daugiau.

Dėl apyvartinių eurų rinkėjų irgi kyla klausimas. Ar jie laiko save kolekcionieriais suvokdami, jog tai kitos valstybės pinigas ar tiesiog atsideda į šoną kaip paveikslėlį, kurio dar neturėjo? Nes tokių, kurie taip sau renka nesusimąstydami, jog tai pinigas, valstybės simbolis, jog už jo stovi galia - valstybė su visai kita kultūra, istorija ir taip toliau, yra pilna.
Šiaip ką tik atėjo mintis, jog galbūt apyvartinių eurų rinkimas gali būti puikus tramplynas į rimtesnį kolekcionavimą. Kaip ir žolė veda prie stipresnių narkotikų, taip ir eurų rinkėją gali užkabinti į rankas papuolusi kokia senesnė nebeapyvartinė moneta. Kad ir lito centukas.

Gallija rašė:
Ar sutiktumetė atiduoti savo kolekciją jaunam, perspektyviam kolekcionieriui, kuris pratęstų Jūsų tradicijas, jeigu šeimoje niekas nesidomi?
Klausimas pasvarstymui, diskusijai (be jokių užuominų, jokiu būdu tai ne prašymas atiduoti man kolekciją). Klausimas skirtas ne tik Jums, bet visiems kolekcionieriams. Tiesiog užstrigo kažkoks filmas, kuriame kolekcija buvo atiduota pusvelčiui ir išardyta, nes nebuvo kam ją prižiūrėti šeimoje.

Man iki mirties ir senatvės (tikiuosi atstumas iki pirmojo bus tolimesnis nei iki antrojo) dar labai labai toli, tad sunku įsijausti į klausimą, bet fantastiką visada mėgau. Jeigu nė vienas jaunesnis šeimos ar giminės narys nesidomėtų kolekcionavimu (bet taip rimtai turėtų domėtis, o ne paviršutiniškai), tai pradžiai stengčiausi atiduoti į kokį muziejų. Kol kas aš ten neturiu nieko, kas galėtų sudominti rimtus muziejus dabar ar ateityje ir turbūt neturėsiu, bet ir nesistengsiu atiduoti rimtam muziejui, nes kaip sakiau jų nedomintų. Geriau pabandyčiau susirasti kokį regioninį apylinkės muziejų. Kokį nors regioninio parko ar dar ką. Juk jie ten priima net apylinkėse pagautų didžiulių žuvų džiovintas galvas. Galėtų padėti mano pinigus(ir ne tik) prie tarpukario buities eksponatų, kelių rastų kulkų pievose nuo antrojo pasaulinio ir karvės ragų. Nes matote, pinigus renku ne vien dėl sportinio intereso kolekcionuoti, bet labiausiai dėl to, jog mėgstu istoriją ir galvoju, jog vienoje savo namų lentynoje (kur guli kolekcija) laikau visą Europą skirtinguose amžiuose. Ir ne tik Europą, bet pagrinde ją. Kadangi man pinigas daugiausiai siejasi su valstybės ir laikotarpiu įsikūnijimu, todėl ir stengčiausi įpiršti muziejui. Bet jeigu jau prieiname prie tokio varianto, kad ir muziejai neima, tai palikčiau testamentu po mirties ( : D savomis rankomis tikrai neduočiau) tam žmogui, kuris tikrai domisi ir pats renka. Nors nereikia demonizuoti ir išpardavimo. Vis tiek tas žmogus miręs ir kolekcija kaip prisiminimas bevertis, jai ir gi reikia mirti (arba pakeičiant šeimininką pakeisti ir tapatybę) tuo labiau, kad parduodant kolekciją ji visa ar dalimis galiausiai nusės į kitų kolekcionierių kolekcijas. Juk neperlydys į šaukštus monetų, o banknotais laužo nepakurinės. Taip pat išpardavinas yra lygiai tas pats atidavimas. Tik atrodo kiek kitaip. : D Tai tiek