turistolt rašė:Paskaiciau paskutines zinutes ir praejo noras kolekcionuoti
Susidare toks vaizdas, kad rimti kolekcionieriai yra tikri "ligoniai" , kiek daug nervu, nerimo ir sveikatos kainuoja ju hobis. Ir viskas tik tam, kad kartas nuo karto, uzsklendes aklinai langus ir uzsisarvaves duris, vienas galetum pavartyti savo brangiaja kolekcija. Neverta.
Paskutini pusmeti Olandijoje daznai savanoriavau monetu ir kitu vertybiu aukcionuose. Maciau zmones, perkancius monetas po 500 simtus ir po 12 tukstanciu euru. Zmogeliai - paprasciausi, ateina su savo vaikais ir anukais, lyg i muzieju. Ju veiduose nematyti jokio nerimo ar nervingumo. Man sunku isivaizduoti, kad jie imasi kazkokiu ipatingu priemoniu savo kolekcijos saugumui uztikrinti.
Manau, kad tai - kulturinis skirtumas.
Musu kraste paprasti zmones buvo nuolat moraliskai engiami ir materialiai skalpojami. Tiek Cariniais laikais, tiek TSRS laikais pati valdzia apvoginedavo zmones ir paprasciausias budas tai padaryti, tai apsmeizti zmogeli ir patupdyti ji i kalejima arba isgrusti pas baltas meskas. Mes buvome engiami 10+ kartu (generations) ir per amzius pas zmones issivyste grobikiskas genas. Tai ko kazkoks nieksas negali isigyti, nereiskia kad negali pasigrobti. Mes nuo vakaru esame siuo moraliniu aspektu grubiai atsilike. Gaila.
Pagal jus, užsienyje juvelyrinės parduotuvės nededa nakčiai visas vertingas prekes i seifus ir nepriduoda patalpas signalizacijai? Nesąmonė! O kaip tada su skirtinga kultūra? Ir kuo tada tam tikros kolekcijos skiriąsi nuo tų dirbinių? Nieko!!!
Be to, aš nežinau ne vieno rimto kolekcininko užsienyje, kurie laikytu rimtas monetos atvirai..., kaip minimumų seifuose, bet ir ten laiko tik monetos kurie skirti daugiau pardavimui ar mainams, o absoliuti dauguma savo kolekcijos laiko tik bankuose!
Čia jūsų nežinojimas ir tiek...
Nesenai buvau nuvažiavęs i Lodzė (Lenkija) pas pažįstamą, tai jo darbuotojas po 20 min., kol gėrėm kavą (tuo negalima NIEKADA! daryti jei jus ne pas pažystamus), atnešė monetų dominančios manę tematikos virš 3 mln. dolerių sumai, ačiū Dievui bankas nuo jo ofiso randasi už 30 m. Jus įsivaizduojate jo „ramų“ miegą jei nors ta dalys monetų butu jo namuose?
Bet ir rimtos numizmatinės parduotuvės užsienyje neblogai „įrengtos“... Prieini prie durų, tave stebi kamera bei duryse stovi el. spyna iškart neįeisi, po momento tave įleidžia, ir ne į parduotuves patalpą, o į tambūrą, kur vėl lankytojas stebimas kamera bei jo net nežinant praeina per magnetą, ir tik suveikus antrajai el. spynai papuola i salė... Atgal irgi – atbuline tvarka...
Taigi, yra kaip yra, ir nieko mes nesiskiriam nuo jų...
Be to ir monetos vertė kiekvienas supranta skirtingai... Vienam iki 1000 dolerių yra normali vertė, o kitam ir 100 Lt jau vertinga...
P.S. Aš visada sakiau ir sakysiu, kad visi kolekcininkai „trenkti bei ligoti“ žmonės, ir tai nepriklauso nuo kolekcionavimo krypties...
Kad ir pas mūsiškius, kurie „sutvarkė“ savo kolekcininko aplinką, irgi nematyti jokio nerimo ar nervingumo... O veidai mūsiškiu tokie, dėl to, kad neužgarantuoti savo ateičių, apart pagrindinių problemų, dar dasideda ir nuo hobio, nes sėdim kaip ant vulkano... tai valstybė iškrečia su įstatymais, tai Lietuvos paštas, tai muitine ar kt.