Turbut ne visi zino apie siuos banknotus kurie cirkuliavo Lietuvoje.. Siek tiek istorijos:
Pirmasis pasaulinis karas Lietuvai ir Vilniaus kraštui atnešė ne tik drastiškas politines permainas, bet ir suirutę pinigų sistemoje Karo metų pinigų kaita Lietuvai atnešė apie 40 milijonų dolerių nuostolius.
1915m. rytiniuose Vokietijos okupuotuose kraštuose - Lietuvoje, Kurše, Baltstogėje, Suvalkų ir Gardino srityse, sutrumpintai vadinamoje Oberosto kraštu (das Land Ober Ost) buvo sudaryta karinė administracija. Okupuotoji teritorija buvo tiesiogiai pavaldi Rytų kariuomenės vadui (Oberbefehlschabrt Ost). Šiai teritorijai okupacinė vadovybė 1916m. išleido specialią valiutą. Naujos valiutos įvedimas Rytų fronto vado Paulio von Hindenburgo 1916m. balandžio 17 d. įsakymu buvo pavestas Rytų prekybos ir pramonės bankui (Ostbank fur Handel und Gewerbe), turinčiam centrą Poznanėje. Šis bankas organizavo specialią kredito kasą – Rytų skolinamąją kasą (Darlenkasse Ost) turėjusią atlikti emisijos banko funkcijas vokiečių okupuotuose rytiniuose kraštuose, išskyrus Lenkiją
Vokiečių okupuotoje Lietuvos teritorijoje 1916m. rugpjūčio 6 d. buvo paskelbta, kad vienintele legalia atsiskaitymo priemone yra vadinamieji Skolinamosios kasos rubliai – ostrubliai, kurie buvo prilyginti vokiečių markei santykiu 1:2. Jie buvo 100, 25, 10 ir 3 rublių nominalų, turėjo įrašus keturiomis kalbomis: averse – vokiečių, reverse - lietuvių, latvių ir lenkų. Be jų dar cirkuliavo popieriniai vieno rublio, 50 ir 20 kapeikų mažesnio formato popieriniai ženklai ir geležinės 1, 2 ir 3 kapeikų monetos. Nesudėtinga spauda, ornamentika, prasta popieriaus kokybė skatino pinigų padirbinėtojus. Kaip netikrų pinigų centrai garsėjo Minskas, Vilnius, Kaunas, Liepoja.
1918m. paskelbus nepriklausomybę Lietuvoje cirkuliavo įvairiausi popieriniai pinigai. Vienu metu Lietuvos teritorijoje buvo galima aptikti net trylikos rūšių pinigus: Šiaurės Lietuvoje – bermontininkų banknotus, Šiaurės Vakaruose – Latvijos rublius, kitur – Austrijos kronas, carinius rublius ar po 1917m. Vasario revoliucijos Rusijos laikinosios vyriausybės išleistos, didelio pašto ženklo dydžio, „kerenkes“ Kai kurie miestai ir miesteliai buvo įsivedę laikinuosius pinigai. Dauguma jų nebuvo verti ir popieriaus ant kurio buvo atspausdinti.
1918m. gruodžio 30 d. Lietuvos laikinėjai vyriausybei pasirašius specialią sutartį su Rytų skolinamąja kasa Osto rublius pakeitė Ostmarkės. Geresnės nei ostrubliai kokybės naujieji popieriniai pinigai turėjo nominalą nuo ½ iki 1000 markių. Juos spausdino Berlyno ir Hamburgo spaustuvės. Ženklų averse išreikšta Vokietijos garantija ostmarkes keičiant į reichsmarkes santykius 1:1 skatino pasitikėjimą naujais pinigais. Tuo pat metu Vokietijos vyriausybei leidus greta ostmarkių kursavo ir vokiškos markės. Reicho markei prilyginta ostmarkės vertė, Vokietijai pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą, sparčiai krito. 1919m. pradžioje už JAV dolerį duodavo 8 ostmarkes, 1920m. -73, 1921m. – 184.
1918m. pasiskelbusi nepriklausoma valstybe Lietuva tuoj pat savų pinigų išleisti negalėjo ir buvo priversta laikinai adaptuoti ostmarkes kurias Lietuvos vyriausybė 1919m. vasario 26 d. specialiu įsakymu pavadino auksinu, o šimtąją jos dalį pfenigą – skatiku. Jų leidimą vis dar kontroliavo vokiečiai, popierinių pinigų skaičius augo net ir Vokietijos kariuomenei 1919m. vasarą iš Lietuvos išėjus. Beveik per ketverius ostmarkės cirkuliavimo metus šių pinigų masė išaugo 20 kartų, lygiai tiek nukrito jų vertė. Lietuvą užtvindė apie 3500 min. nuvertėjusių markių (auksinų) lavina, kurios reichsmarkės kursui krentant, kraštui padarė milžiniškus nuostolius.
Saltinis: http://etno.lt/index.php/lt/straipsniai ... os-pinigai
Antanas Rimvydas Čaplinskas